|
|
|
|
2005-10-05, 13:39 |
 2005-09-04 įvyko jau tradicine tapusi DLB iškyla kanojomis. Ir šiais metais judraus poilsio gamtoje mylėtojai liko ištikimi senajam maršrutui per Liungbio ežerą ir Miolės upelį. DLB taryba dėkoja DLB pirmininkei Onai Kindurytei Hansen, DLB narėms Astai Gageckaitei, Renatai Jacobsen ir Rimantei Okkels už iškylos organizavimą. Skaityk DLB narės Astos Gageckaitės pasakojimą, žiūrėk Clauso Poulseno, DLB narių Astos Gageckaitės ir Inetos Jonaitytės nuotraukas. Plaukia kanoja palengva, žemyn Miolės upele
Asta Gageckaitė Rugsėjo pradžia, sekmadienis. Kopenhagos šiaurinis priemiestis, Fredriksdalio (Fredriksdal) kanojų ir valčių nuoma. Gan ankstyvą sekmadienio rytą susirinko mūsų nei daug nei mažai: penkiolika. Vieni trynė apsimiegojusias akis, kiti jau dalinosi patirtimi kanojų valdymo srityje. Ne visi buvo plaukę kanoja prieš tai, galbūt todėl trasa buvo parinkta tokia, kad tiktų visiems - ir mažiems, ir dideliems, ir pirmokams, ir patyrusiems. Visgi visi laukėm nesulaukėm, kol galėsim šokti į kanojas ir irtis link Liungbio (Lyngby) ežero.  Dar prieš sėsdami į kanojas vieni kitiems pasakojom, kad šiek tiek sunku buvo sekmadienio rytą ankstokai keltis, tačiau noras pabūti gamtoje vis tik nugalėjo. Be to ir oras turėjo būti labai gražus, šiltas ir saulėtas. Taip prasidėjo Danijos lietuvių bendrijos organizuotas jau DLB tradicija tapęs rudeninis kanojų žygis, vykęs ir 2002, ir 2003. Septynios kanojos gražiai išsirikiavo vorele... Kaip jau minėjau, ne visi buvo prieš tai bandę plaukti kanoja. Pirmi yriai buvo šiek tiek lėtoki, visgi rytas, o be to sekmadienis. Tačiau po truputį yriai patapo tvirtesni, ir visi jau sėkmingai yrėm kanojas tikslo link.   Nuo pat pradžių mus supo fantastiškai graži gamta: parkas, su medžiais pasvirusiais link upelio, ežeras, pilnas lelijų, kanalai. Įspūdžius didino tiltai, kuriuos reikėjo praplaukti. Kaip kurie buvo tokie žemi, kad reikėjo atsigulti kanojoje norint neužkliūti už tilto apačios.  Trumpai apie Miolės upelį (Mølleåen), kuriuo plaukėme. Upelis teka tarp Furė ežero (Furesøen) iki Zundo sąsiaurio (Øresund). Upelis išteka iš Bastrupo ežero (Bastrup) ir pakeliui kerta tris ežerus: Farumo (Farum Sø), Furės (Furesøen) ir Liungbio ežerą (Lyngby Sø). Jo ilgis yra apie 25 km ir plotis iki 300 metrų. Upelis visada buvo populiarus tarp vandens mėgėjų, nes jame vanduo teka ramiai, taip kad juo lengva plaukti, užtenka laiko pasigrožėti gamta, kuri aplinkui yra tikrai įsimenanti. Aplinkui yra nuostabus miškas, kuriame visada pilna lankytojų. Pakeliui taip yra net keletas veikiančių ir nebeveikiančių vandens malūnų. Mūsų tikslas buvo pasiekti viena iš malūnų, būtent Bredės. Prie Bredės yra vienas iš garsiausių malūnų (Mølleåens møller), šalia jo stovi senas drabužių fabrikas. 1935 metais aplinkui Bredę gyveno apie 1000 žmonių, egzistavo nedidelis miestelis, kuriame jau buvo elektra bei vandentiekis. Vis tik malūnas neišgalėjo aprūpinti viso miestelio bei fabriko elektros energija, ir Bredės drabužių fabrikas, pradėjęs veikti 1832, buvo uždarytas 1956 metais, kuriame vėliau įsikūrė vienas iš Danijos nacionalinio muziejaus filialų. Jeigu būtume nuplaukę greičiau nei planuotai, sėkmingai galėjome tęsti kelionę, pernešdami kanojas dar per vien užtvarą. Maršrutą sudarė plaukimas kanalais ir ežeru bei lygiai tas pats kelias atgal. Dviejose vietose reikėjo kanojas pernešti arba perkelti per nedideles užtvankėles. Pirmoji užtvara buvo gan lengva, nes joje buvo specialiai įrengtas kanojų perstūmimo tiltelis, tad tereikėjo išlipti iš kanojos ir perstumti ja tilteliu.  Antroji užtvanka buvo siek tiek sudėtingesnė. Upelį skyrė kelias, todėl čia kanojas teko nešti rankose. Pasirodė, kad vieną kanoją nešti dviese gali būti per sunku, todėl kad viskas būtų paprasčiau, padėjom vieni kitiem. Vieną kanoją nešti keturiese yra visai smagu ir... nesunku.
 Taigi, įveikę dvi užtvankas, mes jau beveik pasiekėme tikslą, kitaip sakant, įveikėme pusę maršruto ir sustojom pietauti. Oras buvo labai gražus, ir rugsėjo pradžia labiau panašėjo į vidurvasarį, todėl galėjom mėgautis saulės šiluma. Greitai kanojos buvo išrikiuotos ant kranto.  Kadangi buvo jau pietų metas, traukėm sumuštinius ir kitus skanėstus. Kaip įprasta lietuvių tarpe, dalinomės viskuo, ką turėjome. Po pietų mūsų lauke žaidimas: organizatorių paruošta viktorina apie Miolės upelį. Iš 13 klausimų 10 teisingai atsakė DLB garbės narė Inga Merkytė, Clausas Poulsenas ir Peteris Nielsenas. Jie pasidalino dėžutes lietuviškų saldainių. Nors oras fantastiškai geras ir gražus, diena jau įpusėjo. Pradėjome ruoštis namo.  Pakeliui atgal jau tiksliai žinojom maršrutą, todėl turėjom laiko ir apžiūrėti vandens lelijas, ir pietų likučiais pašerti gulbes.   |
|
|
|
|
