|
|
|
|
DLB dalyvauja sąskrydyje Hiutenfelde |
|
2005-11-09, 20:12 |
2005-09-17/18 Hiutenfelde vyko Europos Sąjungos valstybių lietuvių bendruomenių sąskrydis, kurio metu buvo diskutuotos galimybės glaudesniam jų bendradarbiavimui pirmiausiai kultūros ir švietimo srityse. DLB sąskrydyje atstovavo DLB tarybos pirmininkė Ona Kindurytė Hansen. Skaityk jos pasakojimą, žiūrėk "Londono žinių" redaktoriaus Aido Zubkonio nuotraukas.
Sąskrydis Hiutenfelde
Ona Kindurytė Hansen Rugsėjo 16-8 d. Hiutenfelde (Hüttenfeld), Vasario 16-osios gimnazijoje, įvyko Europos lietuvių bendruomenių sąskrydis, kurio tikslas buvo aptarti glaudesnį Europos bendruomenių bendradarbiavimą, padiskutuoti apie Europos lietuvių kultūros centro reikalingumą, taip pat aptarti lituanistinio švietimo problemas. Apie Europos bendruomenių ryšiuų stiprinimą jau ne kartą buvo kalbama tiek ankstesniuosiuose PLB suvažiavimuose Europos šalių diskusijų grupėse, tiek vasario mėn. vykusiame Europos ambasadorių susitikime. Sąskrydį organizavo Vokietijos lietuvių bendruomenės valdyba. Be Vokietijos įvairių regionų bendruomenių atstovų jame taip pat dalyvavo lietuvių bendruomenių atstovai iš Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Ispanijos, Belgijos, Airijos, Danijos ir Latvijos.  Europos lietuvių kultūros centro idėją pristatė LR Nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Vokietijos Federacinėje Respublikoje Evaldas Ignatavičius. 
Kadangi projekto idėja nebuvo pateikta raštu prieš suvažiavimą, tai daugelio atvykusiųjų pirminė nuostata buvo gana skeptiška tiek dėl centro lokalizacijos Vokietijoje, tiek dėl jo neapibrėztų funkcijų. Pasirinktas skambus pavadinimas “Europos lietuvių kultūros centras” daugeliui asocijavosi su didelės įstaigos steigimu. Tačiau palaipsniui paaiškėjo, kad centro veikla, bent jau iš pradžių, būtų vykdoma vieno etatinio darbuotojo. Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie LR Vyriausybės užsienio reikalų skyriaus vedėja Violeta Raulynaitienė pranešė, kad yra siūloma atsiųsti is Lietuvos specialųjį ataše, kuris būtų atsakingas už ryšių su visomis Europos lietuvių bendruomenėmis palaikymą ir kultūrinių projektų vykdymo koordinavimą. Tokio darbuotojo pareigos, žinoma, neturi dubliuotis su kultūros ataše pareigomis.
 Po pranešimo vyko diskusijos, kurių metu išryškėjo keletas gairių. Dauguma dalyvių pritarė, kad kultūros centras, kuris galėtų koordinuoti Europos bendruomenių kultūrinę veiklą, yra reikalingas, nes atskiroms bendruomenėms yra sudėtinga iš Lietuvos atsivežti kolektyvus bei organizuoti didesnius renginius savo lėšomis. Jeigu ši veikla būtų koordinuojama, būtų lengviau gauti finansavimą tiek iš TMID-o ir racionaliau jį panaudoti, tiek pasinaudoti finansavimo iš ES struktūrinių fondų galimybėmis. Centras galėtų koordinuoti kultūrinių renginių ir projektų vykdymą, rūpintis lituanistiniu švietimu – šeštadieninių mokyklų bei lituanistinių stovyklų organizavimu, jų aprūpinimu mokymo programomis bei metodinėmis priemonėmis, taip pat organizuoti Europos krepšinio mėgėjų čempionatus, užsienio lietuvių problemoms nagrinėti rengti studijų dienas ar savaites, kuriose dalyvautų bendruomenių veikėjai bei Lietuvos diplomatai. Be to, toks Europos bendruomenių susivienijimas būtų tam tikra atsvara šiuo metu PLB sudėtyje dominuojančioms senosioms bendruomenėms iš Amerikos žemyno. 
Antrojoje posėdžių dienos pusėje diskusijas ”Jaunoji karta ir lietuvybės ugdymas“ vedė Kanadoje užaugęs ir Vokietijoje gyvenantis Rimas Čuplinskas. Jis aptarė tris klausimus: lituanistinių mokyklų, lietuvių kalbos mokymo šeimose ir lituanistinių stovyklų.
 Šeštadieninės lituanistinės mokyklos yra reikalingos, tačiau to nepakanka, kad vaikas išmoktų kalbėti lietuviškai. Pats svarbiausias įnašas norint išmokyti vaikus lietuvių kalbos yra tėvų. Daug kur vis dar vyrauja prietaras, jog dviejų kalbų mokymas yra žalingas vaiko raidai, nors tokia pažiūra mokslo yra seniai atmesta. Be to, daugelis tėvų turi imigranto kompleksą – patys netobulai moka vietinę kalbą ir nori, kad jų vaikai išmoktų kalbą be akcento, todėl nesistengia versti vaikų kalbėti lietuviškai. Dėl šių priežasčių labai svarbus yra tėvų švietimas – tai galėtų būti vykdoma organizuotai, pvz., TMID-as galėtų paruošti informacines vaizdajuostes ir kompaktinius diskus, to galima būtų mokyti tokių projektų kaip „Draugystės tiltas“ metu, taip pat siūloma naudotis senųjų išeivių patirtimi. Lituanistinės stovyklos taip pat yra svarbi lituanistinio švietimo dalis – jų metu vaikai užmegztų pažintis, jiems kiltų noras bendrauti lietuviškai. Tam, kad būtų apibendrintos sąskrydyje išsakytos mintys ir sudarytas lietuvių kultūros centro kūrimo projekto strateginis planas, buvo sudaryta iniciatyvinė grupė, kuriai vadovaus Vokietijos lietuvių bendruomenės pirmininkas Antanas Šiugždinis.  Pasibaigus posėdžiams visi buvome pakviesti pasiklausyti iš Lietuvos atvykusios Artūro Noviko vadovaujamos džiazo grupės “Jazz Island” koncerto.  2005-10-25 |
|
|
|
|
