spacer
 
Danijos Lietuviu Bendrija
  Įžanginis
Meniu
Įžanginis
Renginiai
Veikla
Bendrija
Naudinga žinoti
Naujienos
Verta Dėmesio
PLB

Lietuvai100
 
2005 m. eglutė lituanistinėje mokyklėlėje
2005-12-11, 16:44
Image2005 m. vasaros pabaigoje pradėjo veikti Kopenhagoje lituanistinė šeštadieninė mokyklėlė 6-12 m. amžiaus vaikams. Jie pirmieji ir pradėjo švęsti Danijos lietuvių Kalėdas 2005-12-03 rytą, kada mokiniai, jų tėvai, broliukai ir sesutės susirinko į eglutę mokyklos klasėje.  Skaityk mokytojos Redos Mieldažytės pasakojimą ir žiūrėk DLB tarybos nario Artūro Maslausko nuotraukas.

Kalėdinis rytmetys Kopenhagos šeštadieninėje lituanistinėje mokykloje


Reda Mieldažytė


Gruodžio 3-iosios rytas Kopenhagos šeštadieninę lituanistinę mokyklą lankantiems mokiniams buvo mažiau mieguistas. Mokinukai, lydimi mamų ir tėčių, broliukų ir sesučių į klasę sugužėjo ne tradicinėms lietuvių kalbos pamokėlėms. Šį šeštadienį skubėta į mokyklos pirmąją Kalėdų eglutės šventę.

Mokinukų šventinis šurmulys, nekantrus Kalėdų Senelio laukimas ir kartkartėmis juntamas jaudulys – juk šiandien jie ne pasyvūs žiūrovai, bet akimirkai turėsią tapti artistais ir ne bet kokiais, o kalbančiais ir dainuojančiais tik lietuviškai. Pirmajai Kalėdų eglutei buvo repetuojamas kuklus spektakliukas „Ropė“ pagal to paties pavadinimo pasaką, mokomasi dainuoti lietuviškų dainelių-ratelių vaikams – tai dovana vaikučių artimiesiems, Kalėdų Seneliui ir šventės svečiams.

Image
 
Vaikiškas šurmulys nuščiūva, klasėje pasirodžius svalvingais kostiumais apsitaisiusiems Kauno kamerinio teatro aktoriams Daivai Škelevaitei ir Eugenijui Tamošiūnui. Aktoriai, pasisveikindami ir besišnekučiuodami su kiekvienu vaikučiu, po truputį mėgina prisijaukinti savo jaunuosius bičiulius. Labiausiai  isidrąsinę tuoj pat iškloja, jog čia jie belaukiantys Kalėdų Senelio. Taip Daiva ir Eugenijus, subūrę visus šventės dalyvius į ratelį, pradeda žaidimą-kelionę: „į Laplandiją, pas Kalėdų Senelį!“ Visi įsispyrę į šilčiausius batus, apsimūturiavę vilnoniu šaliku, užsimaukšlinę kepurę ir užsimovę pirštines leidžiamės į kelionę. Vaikų nuostabai pirmiausia atsiduriame visai ne šaltojoje Laplandijoje, bet karštojoje Afrikoje, kur sutinkame grakščiai kinkojančias ilgakakles žirafas, štai išvystame lijanomis besikarstančias ir bananus besmaguriaujančias išdykėles beždžiones, regime vandenyje snūduriuojančius plėšriuosius begemotus. Palikę Afriką, nukankame į kraštą, kur žmonės kalba mums nesuprantama kalba. Vaikų tuoj pat atspėta, jog čia būta Kinijos. Pasimokę kinų kalbos ir sveikinimosi manierų, kūną bei sielą sustiprinę kiniškos mankštos pratimais, kopiame kalnagūbrių keteromis, šokinėjame per pragaištingus kalnų tarpeklius artėdami prie sniego ir šalčio šalies. Atkeliavę į Laplandiją, garsiai garsiai šaukiame Kalėdų Senelį. Štai nešinas dovanų maišu atlinguoja taip laukiamas Kalėdų Senis (Kauno kamerinio teatro aktorius Aleksandras Rubinovas).

Toliau žaidžiame žiemiškus žaidimus: svaidomės sniego gniūžtėmis, ridename sniego volus ir lipdome senį besmegenį. Bet Senelis dovanėlių maišo atrišti nė neketina ir gana. Čia jis paklausia vaikų, ar vaikučiai neturį ir jam kokios dovanėlės. Mėginame Senį gundyti saldumynais, bet jis apie jokius saldėsius nė nenori girdėti. Tada vaikai susizgrimba, jog tikriausiai Senelis norįs pamatyti „Ropę“, norįs pašokti ir padanuoti su visais kartu. Vaikai be galo smagiai ir darniai suvaidina spektakliuką. Po to dainuojame „Du gaideliai“, šokame „Jurgelį meistrelį“. Patys drąsiausieji padeklamuoja mamų, tėčių ar močiučių padėtus išmokti taip vaikiškam pasauliui mielus eilėraščius: „Eglutė skarota“, „Mano batai buvo du“, „Eina kiškis su lazda“, užmena mįslę. Na, ir pagaliau taip lauktos Kalėdų Senelio dovanėlės.

Image

Atsisveikiname su Kauno kamerinio teatro aktoriais, dėkojame už šventinį rytmetį prašydami, jog Kalėdų Senelis nepamirštų aplankyti šeštadieninės Kopenhagos lituanistinės mokyklėlės mokinukų ir kitais metais.


2005-12-08

< Ankstesnis
spacer
Dėmesio
Verta Dėmesio
Zodynas

 
2005 DLB| ©| powered by| mambo | Design by| extrainteractive |
spacer
Lietuviskai