Turbūt ne vienam iš mūsų, net ir praleidus nemažai metų Danijoje, vis dar būna užgauta tautiška savimeilė, kai ištarus Lietuvos vardą, tik traukoma pečiais ir bandomas piešti sovietinės Rytų Europos šalies paveikslas. Kiekvienas savaip bandome padėti kurti Lietuvos įvaizdį, bet, žinoma, kad žiniasklaidos įtaka yra ir bus gajausia, o ji, deja, mus ne iš pačios geriausios pusės nušviečia. Vistik nepaprastai smagu jausti, kad vis daugiau danų domisi kaimyninėmis Pabaltijo šalimis ir išgirdę ten jau apsilankiusių draugų, pažįstamų įspūdžius stengiasi ten pabuvoti. Atmenu, prieš porą metų į lietuvių penktadieninį susitikimą atėję du danai vaikinai gyrėsi atradę idealią vietą atostogoms – Lietuvą ir slaptai džiaugėsi, kad šis rojaus kampelis dar neužkimštas turistais.
Sausio mėnesį į mane kreipėsi Jensas Williamas Gravas, Filipo bažnyčios (
Filips Kirke) bendruomenės valdybos pirmininkas, prašydamas padėti suorganizuoti lietuvišką vakarą, nes jie kartu su
Danfø (den danske platform for Østersørådets NGO forum - daniškoji nevalstybinės organizacijos, apjungiančios prie Baltijos jūros esančias valstybes, atšaka) rengia Pabaltijo valstybių pristatomuosius vakarus. Jau buvo įvyke lenkų, rusų, latvių, islandų bei suomių vakarai. Šių renginių serijos tikslas – supažindinti su šalių istorija, kultūra, tradicijomis ir parodyti jų išskirtinumą.
DLB kartu su Lietuvos ambasados pagalba sutiko paruošti pranešimus bei pateikti informacinę medžiagą apie Lietuvą, o bažnyčios bendruomenės nariai pasisiūlė pagaminti lietuviškų valgių. Įžengus į salės prieškambarį nosį pradėjo kutenti pažįstamas grybų sriubos kvapas.

Vakarą pradėjome dokumentiniu A. Stonio ir A. Matelio filmu „Skrydis per Lietuvą arba 510 sekundžių tylos“, po jo vaišinomės kelmučių sriuba, vėliau ministrė patarėja Violeta Motulaitė trumpai supažindino su Lietuvos istorija, ekonomika bei kultūra.

Bendrijos narė Renata Jacobsen papasakojo apie audimo tradicijas ir pademonstravo lininių rankšluosčių, staltiesių, patalynės pavyzdžius, aš papasakojau apie savo pirmuosius įspūdžius atvykus į Daniją, kuo Danija skiriasi nuo Lietuvos bei parodžiau nuotraukų apie Lietuvą seriją.

Kol vienas iš bažnyčios bendruomenės narių mums neįprastu greitu tempu grojo pianinu lietuviškas melodijas, mes gurkšnojome „Švyturį“, užsikąsdami česnakine duona bei naminiais suslėgtais varškės sūriais.

Geriausiai savo žinias apie Lietuvą pademonstravusiems dalyviams, teisingai atsakiusiems į visus anketos klausimus buvo įteikti prizai – lietuviškos muzikos kompaktiniai diskai, knygos su nacionaliniais lietuvių patiekalų receptais bei poetės Neringos Abrutytės eilėraščių rinkiniai danų kalba.
2005 m. gegužė