spacer
 
Danijos Lietuviu Bendrija
  Įžanginis
Meniu
Įžanginis
Renginiai
Veikla
Bendrija
Naudinga žinoti
Naujienos
Verta Dėmesio
Lietuvai100

PLB
 
Grojimas septyniese
2005-06-18, 14:44
Image2005-06-12 vyko pirmas neseniai po DLB stogu susikūrusio Knygų klubo susiėjimas aplink Marko Zingerio romaną "Grojimas dviese", 2003. Klubas dėkoja leidyklai baltos lankos už pagalbą įsigyjant knygas. Skaityk DLB narės Lauros Jotautaitės pasakojimą ir žiūrėk DLB tarybos nario Artūro Maslausko nuotraukas.



Grojimas septyniese


Laura Jotautaitė


Nomedos inicijuotas Knygų klubas susikuria greitai ir tyliai. Idėja perskaityti knygą ir po to susirinkus apie ją padiskutuoti nukrenta į derlingą dirvą. Pirmajam kartui pasirenkamas Marko Zingerio romanas Grojimas dviese. Artūro pažįstamas kilniadvasiškai sutinka parvežti iš Lietuvos knygas, o  baltos lankos parodo netikėtą paslaugumą ir atveža jas net supakuotas į aerouostą. Ir pagaliau išaušta tas lauktasis sekmadienis.

Image

Prie stalo susėdam septyniese: aš, Laura Jotautaitė (Klaipėda), Vilius Benetis (Šiauliai), Artūras Maslauskas (Kaunas), Neringa Bigailaitė (Alytus), Nomeda Repšytė (Kaunas), Sandra Meidutė (Vilnius) ir Ineta Jonaitytė (Šiauliai). Jei kas dabar iškilmingai paskelbtų, kad štai prasideda pirmasis Danijos lietuvių bendrijos Knygų klubo susitikimas, dar ilgai taip sėdėtume, nedrįsdami išsižioti. Laimė, taip iškilmingai nusiteikusių neatsiranda. Tad po truputį pradedame šnekėtis.

Jau iš pirmų frazių aišku, kad žmonės užkliuvo už skirtingų siužeto linijų, kiekvienas turi savo mėgstamus personažus. Mat romane persipina dvi pagrindinės siužeto linijos. Jei laikytis chronologinės tvarkos, tai pirmoji jų – prieškario inteligentų Lydos ir Edvino Gastų tragiška meilės istorija. Krikščionės žydės ir žydų kilmės berlyniečio meilė augo muzikos garsų fone – jis komponavo, ji grojo. Bet karo kokofonija atūžė ir iki Kauno, kur jie tarėsi suradę saugią nišą jausmams ir muzikai. Kurį laiką priešinęsi rasės grynintojų reikalavimams išsiskirti ir atkakliai bandę išgyventi, jie galų gale buvo nušluoti marazmatiškos karo mašinerijos.

Antroji siužeto linija vyksta daugelio mūsų taip gerai menamais ir gyvai aptarinėjamais Nepriklausomybės pradžios laikais. Istorikas Erazmas Rastinis ir kvepalų salono savininkė Rita Rastinienė jau spėjo per dvidešimt santuokos metų prarasti visas iliuzijas vienas kito atžvilgiu. Ritos tyliai pravardžiuojamas plaušine istorikas bando pabėgti nuo širdies neglostančių realijų į senų dokumentų dulkėse pasislėpusią Gastų istoriją, tuo tarpu Rita viltis deda į būsimą susitikimą su jaunystės meile Amerikoje.

Smalsumo ir amžino dokumentikos grožinėje literatūroje ieškojimo vedami kaip kurie mūsų perskaitėme Edvino Gasto ”Dienoraštį Lydai. 1942”. Mat romano veikėjų prototipai gyveno, mylėjo ir žuvo mūsų trimatėje realybėje. Dienoraštyje atsiskleidžiantį E. Gastą su literatūriniu veikėju bendravardžiu lyginame nesidrovėdami. Daugelio nuomone, Gastui pasisekė, kad atgimė romano herojumi. Dienoraštyje savo kasdienybę aprašinėja mėgstantis pasiskųsti, egocentriškas jautruolis. Zingerio Gastas gi išgrynintas iki menininko humanisto, meilės bepročio idealo. Į galvą ateina banali angliška frazė larger than life (ang. didesnis už gyvenimą).  Tikrai, juk būtų nuobodu net keliom valandom sustoti prie meno kūrinio, kuris už gyvenimą mažesnis…

Diskusiją paaštrina nuo Gehakte Eier ir žydiško guacamole varianto sklindantis česnako kvapas. Geriame neblogą vyną. Beje, apie vyną: Erazmas Rastinis, anot Zingerio, vis ragauja savo pamėgtą Chateau Mouton Rotschild. Intriguoja Nomedos pastabėlė, kad to vyno Lietuvoje 1993-siais Lietuvoje nė būt nebuvo. O mes geriame Mouton Cadet – tos pačios markės, bet žymiai mažesnių kalibrų vyną. Ech, ir vėl ne taip įspūdinga gyvenime kaip romane...

Image

Pokalbis įgauna pagreitį, kai pradedame šnekėtis apie Erazmą ir Ritą. Mano nuomone, per jų istoriją atskleidžiama dar viena romano tema – tai tos kartos, kuriai prieš 12 metų buvo maždaug keturiasdešimt-keturiasdešimt penkeri, įstrigimas nepatogiame laike tarp per anksti ir per vėlai. Išvedama paralelė su Edvino ir Lydos istorija – ir čia, ir ten negalimybių ženklai, pasirinkimo nebuvimas. Tik jei prieškario kauniečių temą lyg žemutinė kvepalų nata lydi taurus tragizmas, tai Erazmo ir Ritos nesekmės dažnai turi komiškumo atspalvį. Diskutuojame, ar santuokos išsaugojimui turi reikšmės vėlgi tas pats pasirinkimo nebuvimas. Dalis mūsų vis dėlto nori tikėti individo sąmoningumu, sugebėjimu išsaugoti meilę. Neveltui mokyti žmonės sako, kad didžiulę įtaką lietuvių pasaulėžiūrai turi iš 19 a. atėjęs romantizmas... Nors ką gali žinot, gal tie romantikai tokie gajūs todėl, kad jie teisūs buvo?

Image

Nomeda užsimena apie raktines romano eilutes: “Istorikai, [...] palikdavo paraštėse tuos visus tarpinius žmones, kurie netilpo į tautiškai suprastos istorijos rėmus, [...]. Tuos pusiau ir tarp, nebetelpančius į tautinę kartoteką!” (87 p.) Šie žodžiai švelniai, bet atkakliai graužia, lyg paprika mūsų valgomame cholente. Aliuzija į mūsų pačių netilpimą nei lietuviškam, nei daniškam identitete pernelyg aiški. Per kambarį dvelktelėjusiai melancholijai akomponuoja už lango šuorais einantis lietus. Identiteto tema vystoma ir prisimenant Lilės Gast slapčia pagimdytą ir Zingerio taip negudriai romane paslėptą vaiką. Tai, kad muzikų palikuonis pasirodo esąs mažiau muzikinių gabumų ir žydiškų bruožų turįs brolis: autoriaus protestas prieš genetikos kaip apsprendžiančio asmenybės aspekto iškėlimą tiek nacių teologijoje, tiek šiuolaikiniame moksle ar tiesiog atsitiktinumas?

Nerandame taip danų mėgiamo konsensuso, bet jo ir nereikia. Kalbamės dar kelias valandas. Vėliau man ne vienas žmogus pasako, kad nesitikėjo, jog susitikimas truks daugiau negu dvi valandas. Juk kiek galima šnekėti apie knygą? Bet kadangi romanas daugiabalsis ir daugiaprasmis, vis užtrenka kalbos tai apie dar kokį personažą, tai apie knygoj paliestą temą, o kartais pokalbis išplaukia į asmenines reminiscencijas, diskusijas apie viską ir nieką. Visą dieną buvusią pilką prietemą pakeičia vakaro šviesa. Skirstydamiesi nežadame greitai perskaityti kitą knygą ir susitikti. Ir nereikia greitai. Skaitymas ir bendravimas – neskubrūs malonumai.


2005 m. birželis


Marko Zingerio ir Dovilės Zelčiūtės pokalbį romano išėjimo iš spaudos 2003 m. proga rasi čia.


Straipsnis taip pat buvo skelbtas "Pasaulio lietuvio" 2005 m. birželio mėn. numeryje.  Deja, žurnale straipsnis buvo paskelbtas nurodant klaidingai autorių, dėl ko redakcija Lauros Jotautaitės atsiprašo.
< Ankstesnis   Sekantis >
spacer
Dėmesio
Verta Dėmesio
Zodynas

 
2005 DLB| ©| powered by| mambo | Design by| extrainteractive |
spacer
Lietuviskai