Giedrė Jensen



Pas Živilę

2005-07-09 Živilės Varanauskaitės kvietimu DLB mamos su mažyliais susirinko jos namų sode. Mamos skanavo Živilės paruoštas vaišes, o mažieji džiaugėsi vaikų aikštelės įdomybėmis, ir niekas nenorėjo trikdyti ramaus vasaros sekmadienio spragsėjimais fotoaparatais. Visos šio sekmadienio viešnios dėkoja Živilei už jos svetingumą.

Giedrė Jensen



Gyvename čia ir dabar

Paskutinį liepos sekmadienį, 2005-07-31, kaip ir tartasi, susirinkom prie jūros, Karslunde. Šeši suaugę ir šeši vaikučiai pabiručiai. Vardais visų nevardinsiu, tik norisi pastebėti, kad šiame mažame susirinkime figūravo net trys Jonai! Paplūdimys mūsų nenuvylė: Saulėta vasaros diena, mėlynas dangus, jį atspindinti jūra su besipliuškenančiais mūsų vaikais – tik stebėk juos budria akimi, kad kur į tolumą nenunertų. Čia dar ne viskas: didelė žalia pieva – neribota laisvė kamuoliams, aitvarams, frisbiui ir visokiam kitokiam kūno pramankštinimui. Vaikai tuo ir užsiėmė, net be raginimų, o mamytėms ir tėveliams tuo metu atsiranda laiko ir apie savo suaugusį gyvenimą pasipasakoti, naujienomis apsikeisti, pasidomėti kas ir kur, ir kaip. Ko daugiau norėti po darbų ir atostogų nusiplūkusiam? Gero oro ir puikios kompanijos užtenka per akis. Pagaliau įsidegę vienakartiniai griliai atliko savo darbą nepriekaištingai, na o viską numačiusios ir viskuo pasirūpinančios Giedrės Jensen dėka kiekvienas gavo ir po keptą dešrelę – tiesa, mažiausieji jas rijo, dar nespėjus pakepti, nelietuviškai ragindami savo mamas: “pøse, pøse…” Apetitu po tokio judraus iškylavimo, koks imanomas tik vaikų dėka, niekas nesiskundė.  Nors mūsų buvo ir nedaug, tačiau laikas praėjo puikiai ir, žinoma, kaip visada per greitai, nespėjus aptarti pasaulio situacijos, nes rakštis vaiko pirštelyje arba praskrendantis malūnsparnis visada sugeba paversti abstrakčius suaugusiųjų pokalbius niekingais tauškalais. Tada ir paaiškėja, ką reiškia gyventi čia ir dabar.



Audra Bolander


Muzikos garsai

2005-08-13 Fælledparkene nemokamu koncertu Karališkasis teatras pradėjo savo 2005-6 metų sezoną. Puikiai suorganizuotas, grandiozinis renginys, kurio sugadinti nesiryžo net prasti liepos mėnesio orai. Taigi, nors daugelis išsigando dangumi traukiančių apytamsių debesaičių, renginys įvyko, o Mamos klubas jame taip pat sudalyvavo. Renginys tikrai vertas dėmesio. Neapsilankę šiais metais, neliūdėkit, būtinai pasisenkite išnaudoti progą kitais - tai malonus būdas susipažinti su visu metų operos repertuaru bei pasikrauti energijos bent jau artėjančiai savaitei. Įspūdinga tūkstantinė minia, sugulusi ir susėdusi parko žolėje, tapo bejegė prieš "Kaukių baliaus", "Sevilijos kirpėjo", "Makbeto", "Tanhoizerio", "Šiksnosparnio", "Nibelungų žiedo", "Turandot", "Traviatos" muzikos garsus.  Koncertas  buvo puiki proga vaikams gauti pirmuosius operines muzikos įspūdžius, o mamoms -  atsipalaiduoti nuo rutinos. Vaikai neblogai atlaike operinę muziką, nors jiems daug labiau knietėjo pagainioti kamuolį. Čia galbūt padėjo ir mamų gausiai dalijami skanėstai. Arijų pakylėti operos mylėtojai, susinešę valgius su staltiesėtais stalais bei žvakėmis, taip pat puikiai atlaikė vaikišką indėlį į koncertą. Nors vienam muzikos mylėtojui buvo nuvarvintas vyno lašas, o kitam teko saugotis į viršų mėtomo kamuolio, aplinkui tvyrojo ramybė ir savotiškas palaimingas apsnūdimas -  nei vieno niurzgaus komentaro, vien atlaidžios šypsenos, tarsi sakančios: "Pakeeeelkim, pakelkime taurę linksmybių..." Skirstantis po namus kojos pačios kilnojosi iškilmingu Turandot maršo žingsniu, ritmingai atsikartojančiu besisukančiuose vežimėlių ratuose.



Audra Bolander


Daile domėtis niekada ne per anksti