Man teko dalyvauti suvažiavime jau antrą kartą. Šiemet buvo kviečiamas ir
mūsų bendrijos jaunimo atstovas į PLJS sąskrydį, tačiau
DLB taryba nusprendė apsiriboti tik dalyvavimu pirmininkų suvažiavime. Mūsų organizacija dar labai jauna tiek egzistavimu, tiek narių amžiumi, kol kas mums nebuvo poreikio šalia Danijos lietuvių bendrijos (DLB) kurti dar atskirą jaunimo sąjungą, nes mūsų organizacine veikla labai viena nuo kitos nesiskirtų. Sparčiai daugėjant lietuvių emigrantų Danijoje, kurių tarpe
daugiausiai būtent 20-30 metų jaunimo, tikėtina, kad po kelių metų atsiras entuziastų jų tarpe, norinčių užsiimti visuomenine, į jaunimą nukreipta veikla. PLJS valdybos pirmininkė
Dalia Henke (Hamburgas) suvažiavimo metu skatino visas jaunas bendruomenes aktyvinti savo šaliu jaunimą ir įsijungti į PLJS veiklą.
Dauguma Danijoje gyvenančių lietuvių – paskutiniosios emigracijos banga. Ne visi iš jų žino ir apie DLB, tai ką jau kalbėti apie tokią tolimą organizaciją kaip PLB, kuri buvo sukurta dipukų, palikusių Lietuvą Antrojo pasaulinio karo pabaigoje, iniciatyva ir dabar labiausiai yra remiama senųjų lietuvių bendruomenių, veikiančių JAV, Kanadoje, Australijoje, Vokietijoje. Daugiausiai lėšų PLB gauna iš
Lietuvių fondo, taip pat ja remia
Tautinių mažumu ir išeivijos departamentas (TMID) prie
LR Vyriausybės ir kaip kurios didesnės kitų kraštų bendruomenės. Mūsų bendrija PLB finansiškai neremia, nes DLB yra palyginti maža, be to, mes neturime nei fondų, nei sponsorių, kurie mus remtų ir patys verčiames tik iš surinkto metinio nario mokesčio. Pagal 1949 m. birželio 14 d. Vyriausiojo Lietuvos Išlaisvinimo Komiteto (VLIKo) paskelbtą
Lietuvių Chartą Pasaulio Lietuvių Bendruomenė vienyja visus už Lietuvos ribų gyvenančius lietuvius ir siekia išlaikyti, kurti bei ugdyti lietuvių tautos gyvastį: jos kalbą, kultūrą, papročius, tradicijas, ir remti nepriklausomos Lietuvos valstybę.
Suvažiavimo metu buvo nemažai diskutuojama apie PLB ryšių stiprinimą su atskirų kraštų bendruomenėmis, buvo išreikštas pageidavimas, kad aktuali informacija, pasiūlymai, nutarimai būtų siunčiami bendruomenėms visų metų eigoje, o ne vien pristatinėjami suvažiavimo metu. Taip pat pageidaujama, kad PLB tarpininkautų, kreipiantis į įvairias Lietuvos institucijas.
Suvažiavimo dienotvarkėje buvo daug įdomių pranešimų, tame tarpe istoriko
Egidijaus Aleksandravičiaus "Ar verta būti lietuviu?", politiko ir muzikologo
Vytauto Landsbergio apie Lietuvos ir Rusijos santykius, TMID generalinio direktoriaus
Antano Petrausko, PLB valdybos pirmininko
Gabrieliaus Žemkalnio, prelato
Edžio Putrimo pranešimai. Pasveikinimo kalbą pasakė
LR Prezidentas Valdas Adamkus, padėkodamas už lietuvybės puoselėjimo užsienyje darbą, paskatindamas ir toliau jungtis į bendruomenes, mokyti vaikus lietuvių kalbos ir nepamiršti, kad mūsų visų Lietuva laukia. Jis taip pat isreiškė viltį, kad didelė dalis paskutiniosios emigracijos bangos, taip vadinamųjė
ekonominių emigrantų, vis tiek sugrįš į Lietuvą praturtėję, išsimokslinę ir pasiilgę gimtinės.
Antrąją suvažiavimo dieną vyko diskusijos grupėse pagal regionus. Europos šalių grupėje buvo pasidalinta patirtimi apie ambasadų ir bendruomenių santykius, siūloma kreiptis į
LR Užsienio reikalų ministeriją su prašymu supažindinti išvykstancius ambasadorius su Įstatų dėl bendradarbiavimo su lietuvių bendruomenėmis punktu, skatinti, kad diplomatai reaguotų į užsienio žiniasklaidoje kuriamą blogą lietuvių įvaizdį, taip pat siekti glaudesnio PLB bendradarbiavimo su atskirų šalių bendruomenėmis, keistis informacija ir rengti bendrus projektus Europos šalių bendruomenėse. Suvažiavimo metu taip pat buvo priimtas nutarimas kreiptis į
LR Seimą dėl dvigubo apmokestinimo panaikinimo grįžtantiems lietuviams iš užsienio šalių, su kuriomis Lietuva yra pasirašiusi pajamų dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį.
PLB valdybos pirmininkas Žemkalnis siūlė ateityje padidinti dalyvavimo suvažiavime mokestį, kad būtų sutaupyti Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigai. Dauguma šiam pasiūlymui pritarė, o iš Rusijos atvykę dalyviai pasisakė, kad jie irgi išgalėtų patys susimokėti dalyvio mokestį, kurį jiems kartu su kelione iki šiol sumokėdavo Lietuvos valstybė. Buvo ir tokių, kurie pasisakė prieš mokesčio didinimą, nes visi šį darbą dirbame savanoriškai, be jokio atlygio. Jeigu reiktų dar ir mokėti iš savo kišenės, tai tikrai motyvacijos nepakeltų, kitaip sakant, būtume dar už mūsų pastangas nubausti ir
pinigine bauda. Taip pat buvo nemažai kalbama apie PLB viziją, kurią pristatė PLB valdybos vicepirmininkė Liūda Rugienienė. PLB vizija siūloma išreikšti lozungu "Lietuviais esame mes gimę, lietuviais turime ir būt!“
Suvažiavimo metu buvo populiarinamas leidinys
"Pasaulio Lietuvis", siūloma atkreipti demesi į tai, kad leidinys pastaraisiais metais labai pasikeitė į gerąją pusę, kad jame galima rasti straipsnių apie įvairių šalių lietuvių bendruomenės, ir skatinama populiarinti šį leidinį savo bendruomenių viduje. Gausiausiai šį leidinį prenumeruoja Amerikoje gyvenantys lietuviai, o iš Europos kraštų – Lenkijos lietuviai, kur prenumeratorių yra tiek pat, kiek visoje likusioje Europoje. Žurnalo redaktorė Živilė Makauskienė gyrė mūsų bendruomenę už aktyvų bendradarbiavimą, - kad remiame žurnalą jei ne prenumeratų skaičiumi, tai bent jau rašytiniu žodžiu. Šiais metais žurnale jau publikuoti DLB narių
Eugenijaus Barzdžiaus rašiniai ir jo paties darytos nuotraukos apie
pavasarines Šv. Mišias bei
kelionę į Jutlandiją ir Fyno salą ir
Lauros Jotautaitės straipsnis kartu su DLB iždininko
Artūro Maslausko nuotrauka apie
DLB Knygų klubo pirmą susitikimą.
Be įvairių diskusijų, pranešimų suvažiavimo dalyviams buvo surengta ir įdomi kultūrinė programa. Po vakarienės su LR Prezidentu lietuvišką temperamentą kaitino Lotynų Amerikos šokių ritmai, o kaip takto nepamesti, mokė iš Argentinos ir Urugvajaus atvykę mūsų tautiečiai.
Sekantį vakarą vieni ėjo klausytis iš Australijos atvykusios
Lidijos Šimkutės poezijos, o kiti atgaivinome pavargusius kūnus saunoje ir skaidriame Galvės ežere, o po to vėl kojas mankštinome pas jaunimą kitame ežero krante "Kempingo slenyje", kur buvo atvykęs DJ Saga. Kitą dieną po posėdžių visi abiejų suvažiavimų dalyviai buvome pakviesti į ekskursiją po Trakus, o po to autobusas keliavome į
Kernavę, kur vyko Gyvosios archeologijos dienos. Ten pasivaikščiojome po piliakalnius, Viduramžių dvasią padėjo pajusti inscenizuotos riterių kautynės, įvairių to meto amatų pristatymas. Teko paragauti ir kepto ožio.
O kai jau kojas nuo vakarykščių šokių ir nuo vaikščiojimo visai pakirto, vėl visi sėdome į autobusą ir po pusvalandžio atsidūrėme kaimo sodyboje "Oreivių užuovėja", kur mūsų laukė TMID generalinis direktorius Petrauskas su kaimo kapela, lietuviškais skanėstais nukrautais stalais nuostabioje lietuviškos gamtos oazėje ant ežero kranto.
Dalyvavimas šiame suvažiavime buvo daugeliu požiūriu naudingas. Tai buvo puiki galimybė susipažinti su kitų šalių bendruomenių veikla, pasidalinti panašiomis problemomis, aptarti PLB tikslus, užmegzti glaudesnį bendradarbiavimą su Europos regiono bendruomenėmis, pasisemti vieniems iš kitų patirties bei entuziazmo visuomeninei veiklai plėtoti. Tiems, kuriuos lietuvių kalbos išmokė seneliai ir kurie lietuviškai kasdien jau beveik nebekalba, buvo puiki galimybė patobulinti kalbos įgūdžius ir pasijausti tikrais lietuviais. Be to, prieš prasidedant suvažiavimui, vyko dviejų savaičių lietuvių kalbos kursai iš Rusijos atvykusiems tremtinių vaikams ir vaikaičiams.
Kitas Pasaulio lietuvių bendrijų pirmininkų suvažiavimas yra numatytas 2007 metais, o 2006 metų rugpjūčio mėnesį Vilniuje įvyks XII-asis PLB Seimas, kurio metu bus renkama nauja valdyba, Garbės teismas bei Kontrolės komisija. Sekančių metų vasarą taip pat įvyks
XII-asis Pasaulio lietuvių jaunimo kongresas Kanadoje.